Apie nacionalinę premiją

Kokia reikšmę sis apdovanojimas turi Jūsų asmeninei (profesinei, kūrybinei) karjerai?

 

 

Kaip ir kiekvienam Lietuvos menininkui – tai reikšmingas įvertinimas. Daug metų atiduota Lietuvos žmonių vaizdavimui, tai ne tik meninė išraiška, tai ir dokumentas istorijai. Sis apdovanojimas – patvirtinimas, kad mano kūryba svarbi Lietuvai.

Profesinei karjerai reikšmę turi dalyvavimas tarptautinėje fotografinėje rinkoje. Reikšmingos yra galerijos, muziejai, kuriuose rodomi darbai, kolekcijos, kuriose jie kaupiami. Lietuvoje fotografinė, kaip ir apskritai meno rinka neegzistuoja. Dar neturime nei galerijų, nei kitų institucijų, kurios būtų svarios tarptautiniu mastu. Svajoju ir tikiuosi, kad kada nors tapsime tokie kaip Hasselblado centras Švedijoje, Suomijos fotografijos muziejus ar Prahos fotografijos namai.

 

 

Kiek įtakos, Jūsų nuomone, Nacionaline premija turi bendram Lietuvos

kultūriniam bei meniniam gyvenimui, jo vystymuisi?

 

Nacionalinė premija – tai jau rezultatas, o ne priežastis. Nė vienas jaunas, pradedantis kurti, netaiko tiesiai į Nacionalinę premiją. Varomoji jėga – negalėjimas nekurti. Jau vėliau, kai esi pastatytas į eilę premijai gauti, jautiesi lyg varžybose. Be abejo, materialinė premijos išraiška padeda ne vienam menininkui surikiuoti skolas ir kurį laiką kurti. Visi kalbame, kad menininkai neturi būti remiami, nes pasaulyje niekas jų neremia. Tai viena iš didžiausių mūsų lietuviško, o gal posovietinio, mąstymo klaidų, manant, kad galime elgtis su mūsų menininkais taip, kaip elgiamasi su jais kitur. Mūsų kultūra ir vyresnieji kūrėjai yra ypatingoje situacijoje. Ne visi pensinio amžiaus menininkai pajėgia patys finansuoti savo kūrybą, ne visi pasiruošę išklausyti priekaištus iš valdininkų dėl socialinių problemų kėlimo. Neturėtume būti išmesti į vandenyną, kuris vadinasi “Tavo kūryba – tavo biznis”, nes Lietuvos kultūra yra mūsų bendras reikalas. O mes, vyresnieji, vis dar pridedame svorio Lietuvos kultūriniam ir meniniam įvaizdžiui.